Blog

Kartais atrodo, kad emocijos valdo mūsų gyvenimus. Mes priimame sprendimus, kai esame laimingi, liūdni, pikti, nuobodžiaujantys ar nusivylę. Mes renkamės veiklas ir pomėgius pagal tai, kokios emocijos mus skatina taip elgtis. Taigi, kas yra emocijos? Kaip jas pažinti?

Pažinti emocijas

Pagrindiniai trys elementai padedantys suprasti, kas yra emocija:

1. Subjektyvi patirtis

Mokslininkai mano, kad emocijų išgyvenimas gali būti labai subjektyvus dalykas. Mes turime aiškias etiketes visoms emocijoms tokioms kaip pyktis, liūdesys, džiaugsmas, tačiau kiekvieno mūsų patirtis su šiomis emocijomis yra skirtinga.

Pagalvokite apie pyktį. Ar visi pykčio atvejai vienodi? Daugelis iš mūsų yra patyręs skirtingo pobūdžio pyktį, pradedant nuo nestipraus susierzinimo iki protą temdančio įniršio.

Reikia atsiminti ir tai, kad mes ne visada patiriame gryną emocijos formą. Skirtinguose įvykiuose bei situacijose patirti kelias susipynusias emocijas yra dažnas reiškinys. Kai pradedame dirbi naują darbą, susiduriame su keliomis emocijomis: jaučiamės susijaudinę ir nervingi.

Santuoka ar vaikų gimimas gali būti lydimi itin plataus spektro emocijų: nuo džiaugsmo iki nerimo. Šios emocijos gali atsirasti vienu metu arba jaučiamos viena po kitos.

2. Fiziologinis atsakas

Jei kada nors jautėte, kad širdis daužėsi sparčiau dėl baimės, tada supratote, kad emocijos sukelia ir stiprias kūno reakcijas. Išgyvenant emocijas patiriamos fizinės reakcijos, tokios kaip prakaituojantys delnai, greitesnis širdies ritmas ar pagreitėjęs kvėpavimas, yra kontroliuojamos autonominės nervų sistemos dalies.

Autonominė nervų sistema kontroliuoja nevalingas kūno reakcijas, tokias kaip kraujo tekėjimas bei virškinimas. Nervų sistema yra atsakinga už kovos arba skrydžio rėžimo reakcijas. Iškilus grėsmei šios reakcijos automatiškai paruošia Jūsų kūną pavojaus išvengimui arba susidūrimui.

Ankščiau atlikti emocijų psichologiniai tyrimai didžiausią dėmesį skyrė automatinėms reakcijoms, o šių dienų tyrimai tiria smegenų vaidmenį emocijoms. Smegenų skanavimas parodė, kad svarbų vaidmenį emocijoms ir baimei vaidina migdolinė smegenų liauka, kuri yra limbinės sistemos dalis.

Migdolinė smegenų liauka yra nedidelė, migdolo riešuto formos struktūra, kuri siunčia impulsus, kurie padeda mums jausti alkį bei troškulį ir kontroliuoja mūsų prisiminimus bei emocijas.

Pavaizduodami tam tikras smegenų reakcijas į emocijas tyrėjai įrodė, kad migdolinė smegenų liauka tampa aktyvesnė žmonėms parodžius bauginančius vaizdus. Taip pat buvo įrodyta, kad migdolinės liaukos pažeidimai turi neigiamą įtaką kūno reakcijoms į baimę.

3. Elgesio ar išraiškos atsakas

Emocijų demonstravimas yra vienas pagrindinių komponentų, kuris yra mums geriausiai žinomas bei suprantamas. Mes praleidžiame daug laiko bandydami suprasti kitų žmonių emocines išraiškas. Psichologų vadinamas emocinis intelektas yra bandymas teisingai interpretuoti kitų žmonių emocijas, todėl šios išraiškos yra itin svarbi mūsų kūno kalbos dalis.

Tyrėjai tiki, kad daugelis mūsų kūno išraiškų yra universalios, pavyzdžiui mūsų šypsena reiškia, kad esame laimingi ir patenkinti, o susiraukimas reiškia, kad esame nelaimingi ir nepatenkinti. Kultūriniai skirtumai taip pat turi didelę įtaką kaip mes išreiškiame bei suprantame emocijas. Pavyzdžiui Japonijoje žmonės yra linkę neišreikšti baimės bei nepasitenkinimo šalia esant valdžios atstovams.

Emocijos ar nuotaika: kuo skiriasi?

Daugelis žmonių terminus emocijos bei nuotaika vartoja kaip sinonimus, tačiau psichologai pabrėžia, kad šie terminai yra skirtingi.

Emocijos yra trumpalaikė, tačiau stipri būsena. Taip pat emocijos kyla dėl aiškių priežasčių. Pavyzdžiui, nuomonių skirtumai dėl politikos draugų tarpe gali privesti jaustis piktai, tačiau šis pyktis truks trumpą laiką.

Nuotaika dažniausiai yra ne toks intensyvus reiškinys kaip emocija bei trunka ilgesnį laiką.

Emocijų ratas

Susitvarkyti su savo emocijomis yra be galo sunku. Visi turime gynybinius skydus, tokius kaip neigimas, racionalumas ar planavimas, kurie iškreipia ar pakeičia emocinę reakciją. Savo jausmų suvokimas – tai atsakomybės prisiėmimas bei mokymasis valdyti save patį. Pokalbiai su psichologu padeda nusimesti savo skydus ir priimti tikruosius jausmus.