Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Net ištverti dieną gali pasirodyti labai sunku.
Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jei mes jaučiame beviltiškumą bei sielvartą, kuris nesitraukia itin dažnai, tokiu atveju turėtumėme pradėti sunerimti dėl turimos depresijos.
Norint pasijausti geriau bei susidoroti su problemomis pirmiausiai reikia suprasti depresijos priežastį, atpažinti skirtingus šios ligos simptomus ir žinoti, koks depresijos gydymas gali būti efektyvus.
Kas yra depresija?
Depresija yra dažnai pasitaikantis emocinės pusiausvyros sutrikimas. Depresija nėra tik mūsų organizmo atsakas į sunkumus bei nuosmukius, nes tai keičia mūsų mąstymą, jausmus bei kasdieninius veiksmus. Tai net gali daryti įtaką mūsų gebėjimui dirbti, mokytis, valgyti, miegoti bei džiaugtis gyvenimu. Bejėgiškumo, beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmai gali būti labai stiprūs, tik retkarčiais jaučiant pagerėjimą.
Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Vyrai, sergantys depresija, dažniausiai jaučia pyktį bei apatiją.
Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik – depresijos simptomai. Visgi yra daug įvairių būdų, kurie gali padėti įveikti depresiją, pakelti nuotaiką bei atgauti gyvenimo džiaugsmą.
„Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi tavo tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.“
10 pagrindinių depresijos simptomų
1. Bejėgiškumo bei beviltiškumo jausmas.
Nuolatinis galvojimas, kad gyvenimas niekada nebus geresnis ir niekas Jums negali padėti.
2. Džiaugsmo nebeteikia jokia kasdieninė veikla.
Jūsų nedomina veiklos, kurios seniau teikė džiaugsmą.
3. Apetito bei kūno svorio pasikeitimai.
Daugiau nei 5% viso kūno svorio sumažėjimas arba priaugimas per mėnesį.
4. Miego sutrikimai.
Nemiga, nubudimas labai anksti ryte arba noras miegoti ilgai.
5. Pyktis arba dirglumas.
Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs. Labai žemas tolerancijos lygis, tiesmukas charakteris – visi ir viskas Jus ima erzinti.
6. Jėgų trūkumas.
Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas. Kūnas atrodo apsunkęs, sunku atlikti net ir mažus darbus bei juos atliekant užtrunkate ilgiau.
7. Negebėjimas gerbi savęs.
Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas. Kritikuojate save net ir dėl menkiausios klaidos.
8. Neatsargus elgesys.
Įsitraukimas į žalingas veiklas, kurios padeda pabėgti nuo tikrovės, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, priklausomybė nuo lošimo, neatsargus vairavimas bei neatsargus pavojingų sporto šakų propagavimas.
9. Sunku susikaupti.
Itin sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus bei prisiminti informaciją.
10. Skausmai.
Be priežasties atsirandantys galvos, nugaros, raumenų ar skrandžio skausmai.
Depresijos rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Žinojimas, kokios rūšies depresija sergate, gali padėti gauti reikiamą gydymą, kuris padės sumažinti Jūsų depresijos atvejui būdingus simptomus.
„Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros laikas žiemos metu gali turėti įtaikos depresijos atsiradimui, tai vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu.“
Sunki depresijos forma
Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma. Sunki depresijos forma pasireiškia itin sunkiais bei nuolatos pasikartojančiais simptomais.
1. Negydoma sunki depresijos forma gali tęstis 6 mėnesius.
2. Kai kurie žmonės praserga vieną kartą, tačiau sunki depresijos forma turi didelę tikimybę pasveikus vėl atsinaujinti.
Atipinė depresija
Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai. Sergant šia depresijos forma yra itin svarbu ją atpažinti, nes padėti gydyti šią depresijos formą gali padėti tik tam tikri terapiniai metodai bei vaistai.
1. Sergant atipine depresija paciento nuotaika pagerėja tik kai kuriais atvejais, tokiais kaip gavus gerą naujieną arba linksminantis su draugais.
2. Kiti atipinės depresijos požymiai yra: svorio priaugimas, padidėjęs apetitas, noras ilgai miegoti, sunkumo jausmas rankose ir kojose bei itin jautri reakcija gavus neigiamą atsakymą.
Distimija (lengvos formos, pasikartojanti)
Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Didžiąją laiko dalį jaučiami silpnesni ar stipresni depresijos simptomai, todėl pagerėjimo atvejai yra retesni.
1. Nors distimijos simptomai nėra tokie stiprūs kaip sunkios depresijos atveju, tačiau tęsiasi ilgesnį laiką (mažiausiai du metus).
2. Kai kurie sergantieji greta distimijos retkarčiais patiria ir sunkios depresijos simptomus, tai vadinama dvigubos depresijos atvejais.
3. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika. Galite net pradėti galvoti, kad tokia nuolatinė nuotaika yra tiesiog jūsų natūralios savijautos dalis.
Sezoninis afektinis sutrikimas
Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sezoninė depresija paveikia nuo 1% iki 2% visų gyventojų.
Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis. Susirgus sezonine depresija šaltuoju metu periodu jūs jaučiate beviltiškumą, liūdesį, įtampą, stresą, sumažėja noras leisti laiką su draugais bei užsiimti iki tol mėgstama veikla.
Depresija: rizikos faktoriai
Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Riziką susirgti depresija įtakoja įvairūs biologiniai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai.
Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkta gyvensena, santykiai bei gebėjimas susidoroti su tam tikromis situacijomis yra nemažiau svarbūs aspektai nei rūpinimasis genetiniais sutrikimais.
Rizikos veiksniai, kurie dar labiau apsunkina būklę susirgus depresija:
1. Vienatvė bei atskirtis;
2. Nepakankama socialinė parama;
3. Stresinės situacijos;
4. Depresijos susirgimų buvimas šeimoje;
5. Šeimyninių bei kitų santykių problemos;
6. Finansinis nepriteklius;
7. Užgauliojimai bei traumos patirtos vaikystėje;
8. Piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu;
9. Bedarbystė arba nedarbingumas;
10. Sveikatos problemos ar lėtinis skausmas.
Depresiją sukėlusios priežasties nustatymas padeda paskirti teisingą gydymą
Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę. Paminėtais atvejais, depresija gali sumažėti ar net pradingti pakeitus tam tikrus situacijos aspektus.
Ką galite padaryti, kad jaustumėtės geriau?
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant. Nors pasiekti geresnę savijautą užtrunką šiek tiek laiko, tačiau tai galite pasiekti tik priimdami sau pozityvius sprendimus.
Pasijausti geriau gali padėti:
1.
Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją. Svarbiausia, kad tas žmogus, kuris išklausys sergantįjį būti geras klausytojas; klausytųsi aktyviai nepertraukiant bei nenusistatytų išankstinių nuostatų.
2. Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite. Pradėkite nuo mažų žingsnelių, o tada judėkite toliau.
3. Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Naudokite daugiau maistinių medžiagų, kuriuose gausu Omega-3 sočiųjų riebalų rūgščių.
4. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują. Iš pradžių tai Jums nebus lengva, tačiau vėl atradus gyvenimo džiaugsmą, Jūs pasijausite geriau.
Depresijos gydymas: kada reikalinga profesionali pagalba, jeigu sergate depresija?
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Pasirinkta terapija suteiks žinių bei padės plėtoti įgūdžius, kurie užkirs kelią depresijos atsinaujinimui.
Depresija ir psichologo konsultacija
Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą. Specialistai siūlo du būdus: individualų bei grupinį konsultavimą.
Kiekvienam žmogui, sergančiam depresija, ji gali pasireikšti skirtingai, depresijos požymiai nebus vienodi visiems, tačiau visiškai visiems depresijos gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau.
Registracija psichologo konsultacijai
Žinutės langelyje nurodykite jums tinkamą datą ir laiką. Netrukus susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.